Šiuolaikiniame beprotiškai greitame pasaulyje yra daug ką pabrėžti. Atrodo, kad streso šaltinių nuolat daugėja, pradedant nuo darbo spaudimo ir nuolatinio skaitmeninio ryšio iki asmeninių santykių ir visuomenės lūkesčių valdymo.
Stresas tapo visur paplitusia patirtimi, dažnai aptariama, bet retai iki galo suprantama. Taigi, kas yra stresas psichologijoje? Kokie jo simptomai ir kaip veiksmingai kovoti su juo?
TURINYS
- Kas yra stresas psichologijoje?
- Streso padariniai
- Simptomai, skirti anksti atpažinti stresą
- Kaip efektyviai valdyti stresą?
Kas yra stresas psichologijoje?
Psichologijoje stresas apibrėžiamas kaip kūno reakcija į bet kokį poreikį ar iššūkį, kuris sutrikdo normalią individo pusiausvyrą ar pusiausvyros būseną. Iš esmės tai yra tai, kaip smegenys ir kūnas reaguoja į bet kokį poreikį, ne tik į neigiamus įvykius, tokius kaip trauma ar tragedija, bet ir į teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, paaukštinimą ar naujus santykius.
Stresas apima sudėtingą proto ir kūno sąveiką. Susidūręs su sudėtinga situacija, organizmas išskiria streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Ši reakcija padidina širdies susitraukimų dažnį, padidina kraujospūdį ir padidina energijos atsargas. Nors tai gali būti naudinga trumpuoju laikotarpiu, padedanti susidoroti su potencialiai grėsmingomis aplinkybėmis, lėtinis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Stresas psichologijoje paprastai skirstomas į du tipus:
- eustress: „Teigiamas stresas“, toks stresas, kuris motyvuoja ir sutelkia energiją, pavyzdžiui, jaudulys prieš didelį įvykį arba spaudimas, lemiantis produktyvumą.
- Bėda: „Neigiamas stresas“, toks lėtinis, nenumaldomas stresas, kuris jaučiasi didžiulis ir nevaldomas, sukeliantis perdegimą, sveikatos problemas ir sumažėjusį darbingumą.
Psichologiniu požiūriu stresas taip pat yra susijęs su suvokimu. Tai, kaip asmuo suvokia situaciją, labai įtakoja, ar situacija bus patiriama kaip stresinė. Todėl psichologinės intervencijos dažnai nukreiptos į suvokimo ir atsako į galimai stresines situacijas keitimą, kartu skatinant atsipalaidavimą ir stresą mažinantį elgesį.
Streso padariniai
Stresas yra sudėtingas. Kai jis tampa lėtinis, jo poveikis gali būti platus ir paveikti įvairius žmogaus gyvenimo aspektus. Štai keletas pagrindinių sričių, kuriose stresas gali turėti didžiausią poveikį:
- Fizinė sveikata: Padidėjusi širdies ligų, hipertenzijos ir diabeto rizika. Stresas taip pat gali sukelti galvos skausmą, raumenų įtampą ar skausmą, nuovargį ir skrandžio sutrikimus. Laikui bėgant jis gali susilpninti imuninę sistemą, todėl organizmas tampa jautresnis infekcijoms ir ligoms.
- Psichikos sveikata: Ilgalaikis stresas yra pagrindinis psichinės sveikatos problemų, tokių kaip nerimas ir depresija, priežastis.
- Kognityvinė funkcijag: Stresas gali sukelti atminties, koncentracijos ir sprendimų priėmimo problemų. Dėl to gali sumažėti produktyvumas ir efektyvumas darbe ar mokykloje, taip pat gali pablogėti sprendimo ir sprendimų priėmimo gebėjimai.
- Emocinė savijauta: Didelis streso lygis gali sukelti emocinius simptomus, tokius kaip dirglumas, nusivylimas, nuotaika ir pervargimo jausmas. Tai gali sukelti emocinį išsekimą ar tirpimą.
- Elgesio pokyčiai: Stresas psichologijoje gali lemti elgesio pokyčius, pvz., dažnesnį alkoholio, narkotikų ar tabako vartojimą, miego įpročių pokyčius ir valgymo sutrikimus (persivalgymą arba nepakankamą valgymą). Tai taip pat gali sukelti socialinį atsiribojimą ir sumažėjusį įsitraukimą į anksčiau malonią veiklą.
- Santykiai: Stresas gali įtempti asmeninius ir profesinius santykius. Dėl to gali padidėti konfliktai, pablogėti bendravimo kokybė ir sunku palaikyti sveikus ir palaikančius santykius.
- Darbo našumas: Darbo vietoje stresas gali sumažinti gebėjimą susikaupti ir įsitraukimo jausmą, mažinti produktyvumą.
- Ilgalaikės pasekmės: Ilgainiui lėtinis stresas gali prisidėti prie rimtų sveikatos būklių, tokių kaip insultas, nutukimas ir psichinės ligos, ir gali labai paveikti gyvenimo trukmę.
Simptomai, skirti anksti atpažinti stresą
Įvairiuose scenarijuose stresas pasireiškia skirtingai. Jos simptomai yra tokie pat įvairūs, kaip ir priežastys. Tačiau yra keletas įspėjamųjų ženklų arba pagrindinių simptomų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
Fiziniai simptomai
Fiziniai streso simptomai yra organizmo reakcija į suvokiamas grėsmes ar poreikius ir gali labai skirtis tarp asmenų. Įprasti apima:
- Galvos skausmai: dažni įtampos galvos skausmai arba migrena.
- Raumenų įtampa arba skausmas: Ypač ant kaklo, pečių ar nugaros.
- Nuovargis: Didžiąją laiko dalį jaučiatės pavargę ir išsekę.
- Miego sutrikimai: sunku užmigti ar užmigti arba per daug miegoti.
- Skrandžio problemos: skrandžio sutrikimas, pykinimas arba apetito pokyčiai.
- Dažnos ligos: susilpnėjusi imuninė sistema, sukelianti dažną peršalimą ar infekcijas.
Emociniai simptomai
Aiškūs psichologiniai streso simptomai:
- Nuotaika ar dirglumas: staigūs nuotaikų svyravimai arba trumpalaikis temperamentas.
- Jaustis priblokštas: Jausmas, kad nesugebate susidoroti su savo gyvenimo reikalavimais.
- Nerimas ar nervingumas: Nuolatinis nerimas ir nerimas.
- Depresija arba bendras nelaimingumas: Nusivylimas, susidomėjimo gyvenimu praradimas.
Kognityviniai simptomai
Lėtinis stresas psichologijoje taip pat lemia įvairius pažinimo sutrikimus. Simptomai apima:
- Sunkumo koncentracija: Sunku susikaupti ir tęsti užduotį.
- Atminties problemos: pamiršta užduotis ar susitikimus.
- Nuolatinis nerimas: Nesugebėjimas nustoti jaudintis dėl įvairių dalykų.
- Neigiamas Outlook: Pesimistinis mąstymas apie gyvenimą ir ateitį.
Elgesio simptomai
Streso įveikimas gali sukelti įvairius elgesio pokyčius. Streso požymius galima atpažinti:
- Apetito pokyčiai: Valgyti per daug arba per mažai.
- Atidėliojimas ir atsakomybės vengimas: užduočių ar pareigų atidėliojimas.
- Padidėjęs stimuliatorių naudojimas: Atsipalaidavimui pasikliauti medžiagomis.
- Nervinis elgesys: nagų kramtymas, judėjimas ar tempimas.
Darbo vietos simptomai
Su darbu susijęs stresas mūsų visuomenėje vis dažnesnis. Ryškūs to požymiai:
- Sumažėjęs produktyvumas: nesugebėjimas atlikti darbo kaip įprasta.
- Atitrūkimas: nesidomėjimas arba atitrūkimas nuo darbo.
- Konfliktas su kolegomis: Padidėję konfliktai ar ginčai darbe.
- Nebuvimas: daugiau laisvų dienų dėl su stresu susijusių problemų.
Kaip efektyviai valdyti stresą?
Streso lygio valdymas reikalauja asmeniškesnio požiūrio. nes streso mažinimo metodų efektyvumas gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus. Tai, kas vienam asmeniui pasirodė esąs galingas streso mažinimo veiksnys, gali turėti mažai įtakos kitam. Be to, įvairūs stresą sukeliantys veiksniai reikalauja tinkamų gydymo būdų.
Štai kaip galite pritaikyti savo streso valdymo strategiją, kad ji atitiktų jūsų unikalius poreikius:
- Supraskite savo stresą sukeliančius veiksnius: Atkreipkite dėmesį į situacijas, žmones ar užduotis, kurios padidina jūsų streso lygį. Šis supratimas padės jums pritaikyti strategijas, skirtas šiems specifiniams veiksniams spręsti. Jei jums sunku patiems valdyti stresą, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Terapijos seansas dažnai pasirodo esąs veiksmingas.
- Eksperimentuokite su skirtingais būdais: Išbandykite įvairius streso mažinimo metodai kad pamatytumėte, kurie iš jų jums patinka. Tai gali būti nuo fizinės veiklos, tokios kaip bėgimas ar plaukimas, iki psichinių praktikų, tokių kaip meditacija ar žurnalų rašymas. Išbandę įvairius metodus, skirkite laiko apmąstyti, kurie iš jų jums atrodo veiksmingiausi. Atkreipkite dėmesį, kaip kiekvienas metodas veikia jūsų nuotaiką, energijos lygį ir bendrą savijautą.
- Įtraukite metodus į savo kasdienybę: Kai nustatysite jums tinkamiausius metodus, integruokite juos į savo kasdienę ar savaitinę rutiną. Nuoseklumas yra raktas į efektyvų streso valdymą.
- Sureguliuokite pagal poreikį: Būkite pasirengę laikui bėgant pakoreguoti streso valdymo metodus. Keičiantis jūsų gyvenimui, gali kilti ir jūsų stresą sukeliantys veiksniai bei būdai, kaip juos įveikti.
- Balansas yra būtinas: Jūsų streso valdymo planas neturėtų jaustis slegiantis ar apsunkinantis. Ilgainiui stenkitės išlaikyti pusiausvyrą, kuri įtrauktų streso mažinimą į jūsų gyvenimo būdą, nepadidindama streso.
Apvyniokite jį!
Stresas tapo sveikatos pandemija XXI amžiaus, dėl plačiai paplitusio poveikio įvairiems gyvenimo ir gerovės aspektams. Nuolatinis didelis streso lygis yra susijęs su daugybe fizinės sveikatos problemų, tokių kaip širdies liga, hipertenzija ir susilpnėjusi imuninė funkcija. Psichikos sveikata yra vienodai paveikta, o stresas yra pagrindinis nerimo ir depresijos veiksnys.
Streso psichologijoje ir jo priežasčių supratimas yra pirmas žingsnis siekiant aktyviai jį valdyti. Kova su „streso pandemija“ nėra tik asmeninė atsakomybė; tai reikalauja kolektyvinių pastangų. Tai apima palankios darbo aplinkos kūrimą, atvirų pokalbių apie psichinę sveikatą skatinimą ir politikos, skatinančios darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įgyvendinimą.
