Nesvarbu, ar esate vadovas, personalo specialistas ar darbuotojas, labai svarbu suprasti skirtingus vadovavimo stilius ir jų įtaką darbo vietai. Vienas tipiškas vadovavimo stilius yra autokratinis vadovavimas arba autoritarinis vadovavimas, kai vadovas vykdo visišką sprendimų priėmimo kontrolę ir valdžią, nesiekdamas indėlio, nuomonės ar grįžtamojo ryšio iš pavaldinių. Tačiau ar autokratinė lyderystė vis dar veikia šiuolaikinėse darbo vietose?
Pažiūrėkime atidžiau.
Turinys
- Kas yra autokratinė lyderystė?
- Autoritarinės lyderystės pavyzdžiai
- Kada autokratinė lyderystė yra veiksmingiausia?
- Ar autokratinė lyderystė vis dar veikia?
- Kaip sėkmingai panaudoti autokratinę lyderystę
- Pagrindiniai taksieji
Daugiau patarimų su AhaSlides
Ieškote įrankio įtraukti savo komandą?
Surinkite savo komandos narius atlikdami linksmą viktoriną AhaSlides. Prisiregistruokite, kad galėtumėte dalyvauti nemokamoje viktorinoje iš AhaSlides šablonų biblioteka!
🚀 Griebkite nemokamą viktoriną☁️
Ką reiškia „autokratinis“? | Tai reiškia vadovavimo ir kontrolės požiūrį, tačiau griežtu būdu. |
Kokie yra autokratinių lyderių pavyzdžiai? | Adolfas Hitleris, Vladimiras Putinas, Henry Fordas, Elonas Muskas ir Napoleonas Bonapartas. |
Kas yra autokratinė lyderystė?
Daugelis žmonių domisi, kas yra autokratinis vadovavimo stiliusAutokratinis vadovavimas (taip pat žinomas kaip autoritarinis vadovavimas) yra vadovavimo stilius, kai lyderiai visiškai kontroliuoja ir gali priimti sprendimus, neatsižvelgdami į savo komandos indėlį, nuomones ar atsiliepimus.
Iš esmės viskam vadovauja viršininkas ir neklausia kitų žmonių idėjų ar minčių. Jie gali nereikalauti daug bendradarbiavimo ar kūrybiškumo, dažnai duoda įsakymus ir tikisi, kad pavaldiniai neklausdami paklus.
Kokia yra autokratinės lyderystės charakteristika?
Štai keletas bendrų autokratinių lyderių bruožų:
- Jie atsako už visus jų organizacijose naudojamus metodus ir darbo procesus.
- Jie gali nepasitikėti savo darbuotojų idėjomis ar gebėjimu atlikti svarbias užduotis, o priimti sprendimus patys.
- Paprastai jie teikia pirmenybę griežtai ir labai struktūrizuotai organizacijai.
- Jiems reikia, kad jų darbuotojai griežtai laikytųsi nustatytų principų ir standartų.
- Jie gali atmesti darbuotojų kūrybiškumą ir novatorišką mąstymą.
Autokratinės lyderystės pavyzdžiai
Štai keli autokratinio vadovavimo pavyzdžiai:
1 / Steve'as Jobsas
Steve'as Jobsas yra gerai žinomas autokratiško lyderio pavyzdys. Eidamas „Apple“ generalinio direktoriaus pareigas jis visiškai kontroliavo bendrovės sprendimų priėmimo procesą ir buvo žinomas dėl savo reiklaus ir kritiško valdymo stiliaus. Jis turėjo aiškią viziją, kuo nori, kad „Apple“ būtų, ir nebijojo priimti nepopuliarių sprendimų, kad tą viziją pasiektų.
Jis garsėjo dėmesiu detalėms ir reikalavimu tobulėti, o tai dažnai darė didžiulį spaudimą jo darbuotojams. Jis taip pat buvo žinomas dėl darbuotojų, kurie neatitiko jo aukštų standartų, peikimu ir menkinimu. Toks valdymo stilius lėmė žemą darbuotojų moralę ir aukštą kaitą Apple.
Jis buvo kritikuojamas dėl empatijos stokos ir baimės kultūros „Apple“ sukūrimo. Po jo mirties įmonė patyrė reikšmingą kultūrinį poslinkį link labiau bendradarbiaujančio ir įtraukesnio vadovavimo stiliaus.
2/ Vladimiras Putinas
Kalbant apie autokratinių lyderių pavyzdžius, Vladimiras Putinas yra konkretus atvejis. Jis panaudojo savo autoritarinį vadovavimo stilių, kad sustiprintų Rusijos ir jos politinės sistemos kontrolę. Jis turi tvirtą reputaciją kaip tvirtas ir ryžtingas lyderis, galintis apginti Rusijos interesus nuo užsienio grėsmių. Putino politika taip pat padėjo stabilizuoti Rusijos ekonomiką ir padidinti jos įtaką pasauliniu mastu.
Tačiau V. Putino vadovavimo stilius buvo kritikuojamas kaip nedemokratiškas ir slopina politinį nesutarimą. Jis taip pat buvo apkaltintas žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant politinių oponentų slopinimą ir LGBTQ teisių slopinimą.
3/ Jeffas Bezosas
Jeffas Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas, taip pat turi autokratinio lyderio bruožų.
Pavyzdžiui, žinoma, kad Bezosas yra labai žemiškas ir dalyvauja kasdienėje „Amazon“ veikloje. Kaip garsus autokratinis lyderis, jis apibūdinamas kaip mikrovadybininkas, dažnai abejojantis savo darbuotojų sprendimais ir skatinantis juos atitikti aukštus standartus. Be to, jis žinomas dėl to, kad priima vienašališkus sprendimus nepasitaręs su savo komanda.
Nepaisant to, Bezosas sukūrė „Amazon“ į vieną sėkmingiausių kompanijų pasaulyje, mąstydamas ilgalaikėje perspektyvoje ir norėdamas rizikuoti.
4/ Kariuomenė
Kad jums būtų lengviau suprasti, kariuomenė yra tipiška organizacija, taikanti autokratinį vadovavimą.
Kariuomenė yra organizacija, turinti a hierarchinė struktūra ir komandų grandinė, kuri yra labai svarbi jos sėkmei. Taigi autokratinė lyderystė dažnai naudojama siekiant užtikrinti greitą ir ryžtingą sprendimų priėmimą kritinėse situacijose.
Kariuomenėje įsakymai ateina iš aukščiausio vadovavimo lygio ir perduodami per gretas. Žemesnio lygio darbuotojai privalo neabejodami paklusti įsakymams, net jei su įsakymu nesutinka. Tvirta kariuomenės struktūra ir dėmesys drausmei padeda užtikrinti, kad įsakymai būtų vykdomi greitai ir efektyviai.
Kada autokratinė lyderystė yra veiksmingiausia?
Kaip matėte aukščiau, daugelis puikių žmonių taiko autoritarinį vadovavimo stilių, kad pasiektų daug laimėjimų visai žmonijai. Autokratinis vadovavimas yra veiksmingas tokiose situacijose kaip:
1/ Greitas sprendimų priėmimas
Autokratiški lyderiai dažnai gali priimti greitus ir ryžtingus sprendimus. Nes jie sukurs optimaliausią strategiją ir privers darbuotojus vykdyti jų įsakymus. Dėl to verslas nepateks į atidėliojamus projektus ar situacijas, kai reikia aiškios krypties.
2/ Atskaitomybė
Kadangi autokratiniai lyderiai daro visus pasirinkimus, jie dažnai yra atsakingi už savo sprendimus ir veiksmus. Tai gali padėti vadovui sukurti atsakomybės ir nuosavybės jausmą, o tai gali būti naudinga organizacijai ir suteikti darbuotojams ramybę.
3/ Išlaikykite stabilumą
Autokratinis vadovavimas gali sukurti stabilią ir nuspėjamą darbo aplinką, nes dažnai griežtai laikomasi taisyklių ir politikos. Tai motyvuoja darbuotojus laiku atlikti pavestas užduotis ir išvengti neatliktų darbų.
4/ Kompensuokite patirties ar įgūdžių trūkumą
Autokratiški lyderiai gali kompensuoti savo komandos narių nepatyrimą ar įgūdžių spragas. Jie suteikia komandai aiškius nurodymus, priežiūrą, kryptį, kuri gali padėti išvengti klaidų ir efektyviau siekti tikslų.
Ar autokratinė lyderystė vis dar veikia?
Autokratinė lyderystė, nors ir buvo veiksminga praeityje, šiandienos moderniose įmonėse tampa vis mažiau populiari ir ne tokia efektyvi. Tiek daug organizacijų taiko labiau įtraukiančius ir bendradarbiaujančius vadovavimo stilius, kurie teikia pirmenybę darbuotojų įsitraukimui, įgalinimui ir kūrybiškumui – tai, ką autokratiniam stiliui būtų sunku pasiekti dėl savo neigiamų pusių.
1/ Apribokite kūrybiškumą ir naujoves
Autokratiški lyderiai dažnai priima sprendimus neatsižvelgdami į indėlį ar nereikalaujant kitų atsiliepimų. Dėl to komandos galimybės kurti ir diegti naujoves yra ribotos, nes nėra svarstomi ir neskatinami jokie nauji projektai, todėl praleidžiamos augimo ir tobulėjimo galimybės.
2/ Sumažinti darbuotojų pasitenkinimą darbu
Autoritarinis vadovavimo stilius gali priversti darbuotojus jaustis neįvertintus ir neįvertintus, nes jų idėjos ar iniciatyvos yra lengvai atmetamos. Tai gali sukelti atsiribojimo, nelaimingumo ir žemos moralės jausmus, o tai gali trukdyti darbuotojų pasitenkinimui darbu ir produktyvumui.
3/ Darbuotojų įgalinimo trūkumas
Autokratinis valdymo stilius, kai vadovai priima visus sprendimus nedalyvaujant komandos nariams, lemia darbuotojų įgalinimo trūkumą. Tai gali neleisti darbuotojams prisiimti atsakomybės už savo darbą ir jaustis investavusiems į organizacijos sėkmę.
4/ Neigiamas poveikis darbuotojų gerovei
Griežtai laikantis taisyklių ir nekalbant apie darbą, darbuotojai gali jausti didelį spaudimą, nuobodžiauti ir sukurti nesveiką darbo aplinką. Daugeliu atvejų autokratinis lyderis gali sukelti darbuotojų perdegimą ir kitas problemas psichinė sveikata darbo vietoje.
5/ Apriboti augimo ir vystymosi galimybes
Autokratiški lyderiai gali mažiau skirti dėmesio savo komandos narių įgūdžių ir gebėjimų ugdymui, o tai gali apriboti organizacijos darbuotojų augimo galimybes. Dėl to gali padidėti apyvartos rodikliai ir gali būti sunku pritraukti geriausius talentus. Dėl to nukenčia įmonių konkurencingumas rinkoje.
Apskritai autokratinė lyderystė gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pusių, o jos efektyvumas dažnai priklauso nuo konteksto, kuriame ji taikoma.
Geroji pusė – autokratiški lyderiai dažnai sugeba priimti greitus ir ryžtingus sprendimus. Tai gali būti naudinga tais atvejais, kai laikas yra esminis dalykas arba kai reikia lyderio patirties, kad būtų priimtas svarbus sprendimas. Be to, autokratiniai lyderiai gali griežtai kontroliuoti savo organizaciją ir užtikrinti klaidų prevenciją, o tai gali būti ypač svarbu didelės rizikos pramonės šakose, tokiose kaip sveikatos priežiūra ar aviacija.
Tačiau autokratiški lyderiai taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, būti autoritariniais ar kontroliuojančiais, todėl lengviau priimti sprendimus, naudingus jiems patiems arba nedidelei grupelei viešai neatskleistų asmenų, o ne visai organizacijai. Tai gali sukelti pasipiktinimą ir žemesnę darbuotojų moralę, o tai gali turėti įtakos darbuotojų tobulėjimui ir visai organizacijai.
Svarbu pripažinti, kad autokratinis vadovavimas turi ir potencialių privalumų, ir trūkumų. Nors tai gali būti tinkama tam tikrose situacijose, tai ne visada yra geriausias būdas ir, jei reikia, turėtų būti derinamas su kitais vadovavimo stiliais.
Kaip sėkmingai panaudoti autokratinę lyderystę
Kad netaptumėte senamadišku „nelaimės“ autokratiniu lyderiu, galite susipažinti su šiais patarimais, kaip sėkmingai panaudoti autoritarinį vadovavimą, kurie yra svarbūs šiandienos darbo vietai.
1/ Aktyvus klausymas
Aktyvus klausymas yra komunikacijos technika, kurią turėtų praktikuoti kiekvienas lyderis, net ir autokratinis vadovas. Tam, kad suprastumėte darbuotojų siunčiamą žinią, reikia palaikyti ryšį ir susikaupti. Tai padės jums sukurti pasitikėjimą savo darbuotojais, padėti jums geriau bendrauti su darbuotojais, padidinti darbuotojų produktyvumą ir pagerinti jūsų valdymo kokybę.
2/ Parodykite empatiją
Empatija – tai gebėjimas suprasti kitų jausmus ir jais dalytis. Įsijautimas į darbuotojus gali būti svarbi priemonė lyderiams ugdyti pasitikėjimą, gerinti bendravimą ir sukurti teigiamą darbo aplinką.
Taigi turėtumėte atsidurti darbuotojo vietoje. Pagalvokite, kaip jaustumėtės, jei atsidurtumėte tokio darbuotojo situacijoje. Tai gali padėti suprasti jų požiūrį, atpažinti jų jausmus ir parodyti empatiją.
Išsiaiškinę darbuotojo rūpesčius, pasiūlykite pagalbą bet kokiu būdu. Tai gali apimti gairių ir išteklių teikimą arba tiesiog išklausymą ir padrąsinimą.
3/ Girkite ir pripažinkite
Pagirti ir pripažinti darbuotojų pastangas yra labai svarbu kuriant teigiamą darbo aplinką, gerinant moralę ir didinant produktyvumą. Kai darbuotojai jaučiasi vertinami, labiau tikėtina, kad jie jausis motyvuoti ir įsitraukę, todėl pasitenkinimo darbu ir išlaikymo rodikliai yra geresni.
Štai keli patarimai, kuriais galite motyvuoti darbuotojus:
- Būk specifiškas: Užuot tiesiog sakę „Gerai padaryta“ arba „Gerai atliktas darbas“, nurodykite, ką darbuotojas padarė gerai. Pavyzdys: „Labai vertinu, kaip organizuojate tą projektą, tai padėjo mums laikytis nustatyto termino“.
- Būkite laiku: Nelaukite per ilgai, kad pripažintumėte savo darbuotojų pastangas. Momentinis atpažinimas parodo, kad atkreipiate dėmesį ir vertinate jų indėlį.
- Naudokite skirtingus būdus: Apsvarstykite įvairius būdus, kaip pagirti darbuotojus, pvz., asmeniškai, el. paštu arba viešai susitikime ar informaciniame biuletenyje. Tai gali padėti užtikrinti, kad visi komandos nariai žinotų apie darbuotojų įnašus.
- Skatinkite bendraamžių pripažinimą: Darbuotojų skatinimas pripažinti vienas kito pastangas taip pat gali paskatinti teigiamą darbo aplinką ir pripažinimo kultūrą.
4/ Padėkite darbuotojams tobulėti
Padėti darbuotojams augti yra būtina siekiant ilgalaikės jų sėkmės ir jūsų organizacijos sėkmės. Profesinio augimo ir tobulėjimo galimybių suteikimas gali padėti darbuotojams jaustis vertinamiems, motyvuotiems ir įsitraukusiems į savo darbą. Štai keletas būdų, kaip padėti darbuotojams augti:
- Pateikite minkštųjų įgūdžių mokymo programas: Minkštųjų įgūdžių lavinimas gali padėti darbuotojams įgyti naujų įgūdžių ir žinių, padedančių geriau atlikti savo darbą. Tai gali apimti seminarus, kursus, internetinius mokymus, kuravimo ar instruktavimo programas.
- Skatinkite karjeros augimą: Skatinkite darbuotojus prisiimti atsakomybę už savo karjeros augimą, teikdami tokius išteklius kaip karjeros instruktavimas, įgūdžių vertinimas ir tobulinimosi planai. Tai gali padėti darbuotojams nustatyti stipriąsias ir tobulintinas sritis bei sukurti karjeros augimo kelius.
- Padėkite darbuotojams praktikuotis savarankiškas mokymasis: Nustatykite darbuotojų poreikius ir padėkite darbuotojams rasti mokymosi programas, kurios geriausiai atitiktų jų tempą. Galite teikti jiems el. mokymosi kursus arba skirti lėšų internetu suteikiamiems sertifikatams gauti.
5/ Surinkite darbuotojų atsiliepimus
Darbuotojų atsiliepimai yra labai svarbūs kuriant teigiamą darbo aplinką ir gerinant darbuotojų įsitraukimą. Vienas iš būdų tai padaryti yra naudoti AhaSlides surinkti darbuotojų atsiliepimus kuriant gyvų apklausųir tiesioginiai klausimai ir atsakymai rinkti konkrečias nuomones įvairiomis temomis. Ypač grįžtamasis ryšys realiuoju laiku leidžia gauti tiesioginį darbuotojų atsiliepimą susitikimų, renginių ar pristatymų metu.
Be to, AhaSlides leidžia anoniminius atsiliepimus. Tai gali paskatinti darbuotojus pasidalyti savo nuoširdžia nuomone, nebijant būti sugadinti. Tai gali padėti surinkti tikslesnius ir nuoširdesnius atsiliepimus.
Atsižvelgdami į darbuotojų atsiliepimus, galite nustatyti tobulinimo sritis, sukurti pasitikėjimą darbuotojais ir sukurti pozityvesnę darbo aplinką. Labai svarbu išklausyti darbuotojus ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų atsižvelgta į jų atsiliepimus, siekiant pagerinti darbuotojų įsitraukimą ir išlaikymą.
Pagrindiniai taksieji
Apibendrinant galima pasakyti, kad autokratinis vadovavimas gali būti veiksmingas vadovavimo stilius tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, ekstremaliose ar didelio slėgio situacijose, kai reikia priimti greitus sprendimus. Tačiau tai taip pat gali pakenkti darbuotojų moralei ir įsitraukimui ilgalaikėje perspektyvoje, o tai gali sukelti aukštą kaitą ir nesveiką darbo aplinką.
Labai svarbu pripažinti autokratinio vadovavimo trūkumus ir apsvarstyti demokratiškesnius ar dalyvaujamuosius vadovavimo stilius, kurie įgalina darbuotojus ir skatina bendradarbiavimą. Taip elgdamosi organizacijos gali sukurti pozityvesnę darbo aplinką, skatinančią naujoves, kūrybiškumą ir darbuotojų įsitraukimą, o tai lemia didesnę sėkmę ir augimą.
Dažnai užduodami klausimai
Kuris vadovavimo stilius orientuotas į sprendimų priėmimą nepasitarus su kitais?
Autokratinio vadovavimo atveju vadovai priimdavo sprendimus nepasitarę su savo komandos nariais, o sprendimus priimtų nežiūrėdami į savo komandos rezultatus.
Kuri grupė naudotų autokratinį vadovavimo stilių?
Mažos įmonės su nedideliu darbuotojų skaičiumi.
Kas yra autokratinis sprendimų priėmimas?
Autokratinis sprendimų priėmimas yra vadovavimo stilius, kai sprendimų priėmimo valdžia ir valdžia priklauso tik lyderiui. Taikant šį metodą, lyderis priima sprendimus nesiekdamas indėlio, grįžtamojo ryšio ar bendradarbiavimo iš kitų organizacijoje. Autokratinis lyderis prisiima visišką sprendimų priėmimo proceso kontrolę ir valdžią, dažnai remdamasis savo žiniomis, patirtimi ar asmeniniais pageidavimais.